Energijos trūkumas: sutrikimas ar įprasta jausena?

Dažnai taip skubame, kad pamirštame pasirūpinti tuo, kas mums turėtų būti svarbiausia – sveikata. Ją prisimename tik tuomet, kai pastebime ryškius pokyčius kasdienėje savijautoje – išsiblaškymas, nuovargis, išsekimas, sutrikęs dienos ritmas, miego problemos ar energijos lygio sumažėjimas. Kyla klausimas, kas sukelia šiuos pokyčius ir kaip galime sau padėti?

Stresas – vienas didžiausių šių dienų žmogaus sveikatos priešų

Šis kiekvieno žmogaus “draugas” šiais laikais yra neišvengiamas. Tokia žmogaus reakcija į netikėtus pasikeitimus yra visiškai natūrali. Nors visi nuolat stengiamės išvengti stresinių situacijų, anksčiau ar vėliau tenka su jomis susidurti: mokykloje, universitete, darbe, šeimoje ar dar kur kitur. Būtent stresas gali lemti aukščiau minėtas sveikatos problemas – išbalansuoja mus iš įprasto gyvenimo ritmo atnešdamas bent trumpalaikių pokyčių.

Streso rūšys

Pozityvus

Šis mus skatina išlikti budriais, būti pasiruošusiais bet kokiai situacijai ar net išvengti galimo nedidelio pavojaus, motyvuoja mus toliau stengtis, ne tik nepasiduoti, bet ir tobulėti.

Neigiamas

Tokio pobūdžio stresas mums sukelia stiprų pasipriešinimo jausmą ir baimę. Tai nebūtinai gali būti vienkartinis stresas, pavyzdžiui, vėlavimas į susitikimą. Jis gali būti daug pavojingesnis, kai tampa ilgalaikiu, tai reiškia, kad žmogus be atokvėpio, nuolat patiria iššūkius.

Trumpalaikis

Toks stresas yra momentinis, dažniausiai trunka nuo vienos minutės iki kelių valandų ar dienų. Jis gali būti sukeliamas ir teigiamų, ir neigiamų dirgiklių. Kad būtų lengviau suprasti, vienas iš teigiamų dirgiklių pavyzdžių yra draugų organizuojamas netikėtas gimtadienio vakarėlis, o neigiamų – netyčia apipiltas kompiuteris.

Ilgalaikis

Dažniausiai tokio pobūdžio stresas, dar vadinamas lėtiniu stresu, nebūna pozityvus ir, kaip jau galime suprasti, yra labiausiai kenkiantis. Nuolat patiriami neigiami iššūkiai lemia žmogaus gyvenimą įtampoje, o tai sąlygoja ne tik fizinį nuovargį, tačiau ir emocinį bei psichologinį. Nuolatinė nesikeičianti stresinė būsena dar vadinama distresine. Būtent distresas daro neigiamą įtaką mūsų organizmams, sutrikdo vidinę organizmo pusiausvyrą, kurios sumaištis gali lemti ne tik žarnyno veiklos pablogėjimą, staiga atsiradusius galvos skausmus, lytinę disfunkciją ar miego sutrikimus, tačiau ir išorinius išvaizdos pokyčius, pavyzdžiui, bėrimų ar pavienių spuogelių atsiradimą. Būtina paminėti ir distreso įtaką psichologinei sveikatai: depresijos išsivystymas, panikos atakos ar kitos nerimo pasireiškimo formos. Taip pat, lėtinis stresas pablogina esamas sveikatos problemas ir paspartina lėtinių ligų progresavimą. Tam įtaką daro ne tik suprastėjusi žmogaus vidinė būsena, bet ir skatinimas kompulsyviai vartoti žalingas medžiagas: alkoholį, tabaką, narkotikus ir kitas.

Netinkamas gyvenimo būdas

Pernelyg aktyvus gyvenimo būdas

• Didelis fizinis krūvis. Nuolat patiriamas didelis fizinis krūvis lemia fizinį išsekimą, o šis gali daryti įtakos psichologiniam nusidėvėjimui.
  
• “Barbės-devyndarbės” sindromas. Jau iš pavadinimo galime suprasti šio sindromo esmę – daroma per daug darbų vienu metu arba be pertraukų. Ne kartą esame girdėję, kaip žmogus apsiima daugiau darbų nei gali padaryti, o bandydamas juos atlikti staiga “perdega”. Kad taip nenutiktų, reikia žinoti savo galimybių ribas ir mokėti sustoti.

Pasyvus gyvenimo būdas

Sakote, visiškai prieštarauja prieš tai buvusiam punktui? Netiesa. Sutinku, kad yra sunku atrasti balansą. Vienam toks krūvis gali būti per didelis, o kitam, kaip tik, per mažas. Bet aukso viduriuką kiekvienas turime bandyti atrasti savaip. Per didelis aktyvumas kenkia, tačiau lygiai taip pat ar net daugiau mes save žalojame gyvendami itin pasyviai, didelę dienos dalį praleisdami lovoje arba neįtraukdami į savo rutiną sporto.

Netinkamas miego režimas

Nustebtumėte sužinoję, kokią didelę įtaką miegas ir jo kokybė daro mūsų gyvenimui. Tvarkingas miego režimas sumažina tikimybę susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, padeda kontroliuoti svorį bei apetitą, palaiko žmogaus seksualinių funkcijų veikimą, padeda išlaikyti sveiką odą, prisideda prie imuniteto stiprinimo. Pakankamas miego valandų skaičius leidžia mums jaustis budresniais ir žvalesniais, sumažina reakcijos laiką bei gerina atmintį, mokymosi rezultatus ar net produktyvumo lygį. Visa tai ir dar daugiau perskaičius apie miego naudą susidaro įspūdis, kad miego kokybė lemia ko ne visus mūsų gyvenimo aspektus. Ir tai tiesa. Be to, svarbus ne tik miego valandų skaičius, bet ir miego kokybė. Patarimai apie miego režimo ir kokybės gerinimą – kiek vėliau.

Nepakankama mityba

Žmogaus organizme trūksta arba yra per daug vienos ar kelių rūšių maisto medžiagų. Negaunantis reikalingų maisto medžiagų kūnas stengiasi tai rodyti įvairiais simptomais, o vienas iš dažniausių – energijos sumažėjimas. Ne veltui po įvairių vaistų reklamų girdime “Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei geras gyvenimo būdas”. Neretai prasta mityba yra susijusi su gaunamų vitaminų ir mineralų stoka. Dažniausiai pasikartoja vitaminų D, B12 ir A trūkumas, taip pat geležies ir kalcio.

Žalingi įpročiai

Rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas stipriai lemia mūsų bendrą gyvenimo kokybę. Be abejo, prisideda ir prie energijos trūkumo bei nuovargio. Tokiomis medžiagomis nuolat alinamas organizmas negeba pilnai atsistatyti per tokį pat laiką, kaip žmogaus, kuris nevartoja išvardintų medžiagų. Po audringo penktadienio vakarėlio mieste “draugaujant” su tabaku ir/ar alkoholiu, kita diena būna prarasta vaduojantis iš siaubingų pagirių. Ilgalaikio tokių produktų vartojimo pasekmės gali dar stipriau pabloginti sveikatos būklę, lemti lėtinių ligų išsivystymą ar pagreitinti jų progresavimą.

Kas gali padėti sumažinti nuovargį?

Gyvenimo tempo reguliavimas

Jau aukščiau minėtas balansas gali tikrai pagerinti organizmo būklę ir bendrą žmogaus savijautą.

• Mokėjimas planuoti savo dieną, t. y.: tinkamai ir iš anksto susidėlioti darbus bei įvairius reikalus, kad nereikėtų visą dieną lakstyti iš vienos vietos į kitą. Nors nenumatytų užduočių vis atsiranda, galima pamėginti iš pradžių planuoti dieną į priekį, kiek vėliau – visą savaitę. Nors suplanuotas gyvenimas dažnam asocijuojasi su rutina, dienos darbų ir užduočių planavimas tik palengvins kasdienybę, leis ramiai ir pamažu pradėti mėgautis gyvenimu.
• Gebėjimas pasakyti “NE”. Itin svarbi savybė norintiems mokėti mėgautis gyvenimu ir neleisti kitiems jo apkrauti. Tai labai reikalinga dirbantiems samdomą darbą, kai darbo vadovas vis bando duoti papildomų darbų po darbo laiko. Būtina suprasti, kad net ir pasakymai “gal pagalvok kokių idėjų per savaitgalį / kai turėsi laisvo laiko” neturėtų būti toleruotini. Svarbu mokėti atskirti ir užbrėžti liniją tarp darbo ir savo asmeninio laiko.
• Mokėjimas sustoti. Kartais net planavimas ar mokėjimas pasakyti “NE” negelbėja nuo pervargimo. Intensyviai suplanuota savaitė ar net ilgesnis laikotarpis gali išvarginti, tad mokėjimas sustoti ir atsikvėpti, leisti sau pailsėti vieną dieną gali tam tikra prasme išgelbėti.

Aukšta miego kokybė

Geras ir kokybiškas poilsis yra vienas iš svarbiausių geros sveikatos palaikymo veiksnių.

• Svarbu turėti reguliarų gulimosi ir kėlimosi laiką. Nors tokį įprotį gali būti nelengva išvystyti, jis gali itin reikšmingai pagerinti kasdienę savijautą. Iš patirties galiu pasakyti – sunki yra pradžia, tačiau pabandžius bent savaitę gyventi nustatytame ritme, pasidaro daug lengviau laikytis tokio režimo. Tai svarbu, nes kūnas įpranta, kada jam reikia įjungti užmigimui reikalingus procesus bei kada išjungti.
  
• Paruoškite miego aplinką prieš einant miegoti: išvėdinkite, kad patalpa būtų vėsi, tvarkinga, tamsi bei tyli.
• Stenkitės nevartoti kofeino turinčių produktų antroje dienos pusėje, o prieš miegą pasidarykite karštą gėrimą sumaišę Daily Spoon Atsipalaidavimui skirtą mišinuką su šiltu augaliniu pienu.
• Vakarienei rinkitės lengvą patiekalą, venkite greitųjų angliavandenių ir druskos. Jei trūksta idėjų vakarienei, apsilankykite mūsų receptų skiltyje.
• Įtraukite sportą į savo kasdienę rutiną, fizinis aktyvumas padeda organizmus išsikrauti. Tačiau venkite vėlyvų sporto treniruočių, nes tai gali sukelti priešingą efektą nei tikimasi.
• Venkite telefono ar kompiuterio naudojimo prieš miegą – jų skleidžiama mėlyna šviesa kenkia miego kokybei.

“Įvairi ir subalansuota mityba bei geras gyvenimo būdas”

Ši frazė ne vienam yra įstrigusi į galvą ir ne veltui. Gyvenimo būdas jau aptartas kiek aukščiau, tad dabar šiek tiek apie mitybą ir energijos trūkumą. Viena iš pagrindinių nuovargio priežasčių – vitaminų D, B12, A ir geležies trūkumas. Šių vitaminų galite gauti iš žemiau pateiktų maisto produktų:

• Vitaminas A – žuvų taukai, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, brokoliai, špinatai, kopūstai, salotos, abrikosai;
  
• Vitaminas B12 – krevetės, ikrai, kiaušiniai, lašiša, mėsa, liesa varškė;
• Vitaminas D – riebi žuvis, pienas, jogurtas, kiaušiniai, apelsinų sultys;
• Geležis – mėsa, burokėliai, žalios spalvos lapinėse daržovėse (špinatai, kale salotos), pupelėse, lęšiuose, grūduose, riešutuose;
  

Žalingų įpročių atsisakymas

Tai itin svarbus žingsnis norint pagerinti savo energingumą dienos eigoje. Rūkymą keiskite kramtomąja guma be pridėtinio cukraus ir su ksilitoliu, kad nekenktumėte dantims, o alkoholinius gėrimus bandykite keisti nealkoholiniais kokteiliais, sultimis ar kitais gėrimais. Be to, norint išbandyti sveikus ir maistingus gėrimus, pasižvalgykite mūsų el. parduotuvėje ir išsirinkite sau tinkamą mišinuką.