Imuniteto stiprinimas

Prasidėjus rudens sezonui, kartu su dar kol kas šiltomis dienomis, pasirodo ir įvairios ligos bei virusai. Daugeliui didžiausia problema, atsiradusi kartu su rugsėjo pradžia – kaip išlikti sveikam ir nesusirgti. Kasmet susirūpiname turimų maisto papildų ir vitaminų kiekiu. Ar užteks? O gal reikia nusipirkti dar? Kaip dar galiu sustiprinti imunitetą ir paruošti jį šaltajam sezonui? Gal yra kokių nors natūralių būdų imunitetui sustiprinti ir sumažinti užsikrėtimo tikimybę?

Pradėkime nuo peršalimo

Suaugę žmonės peršalimo ligomis suserga maždaug 2-3 kartus per metus. Vaikai dažniau, bet tai yra visiškai normalu, kadangi jų imunitetas ir atsparumas virusams bei kitoms ligoms dar tik formuojasi. Tokią ligą kaip peršalimas gali sukelti daugybė skirtingų virusų, nėra tokio vieno “peršalimo” viruso. Dažniausiai manome, kad šiai ligai daugiausiai įtakos turi šaltas oras (šaltis – peršalimas), vis dėlto, to kaltininkas neretai būna ne atvėsęs oras, o artimas kontaktas su viruso nešiotoju uždarose patalpose. Juk natūralu – vasarą daugiau laiko leidžiame lauke, tad uždarose patalpose būna mažiau žmonių, o artėjant šaltajam sezonui, atvirkščiai, bandome slėptis nuo šalčio.

Peršalimo viruso plitimas

Po šiltojo sezono yra ganėtinai lengva užsikrėsti, kadangi imunitetas atpratęs nuo tokių oro sąlygų. Virusas gali patekti per akis, nosį ar burną. Dar prisideda tai, kad jis plinta oro lašeliniu būdu, taigi, viruso nešiotojui tereikia kalbėti, nebūtina net čiaudėti ar kosėti, kad paskleistų virusą aplinkoje.
Virusas, plintantis oro lašeliniu būdu, tikriausiai logiška, jog gali plisti ir per paviršius. Tuomet net nebūtina kalbėtis su užsikrėtusiuoju, užtenka paspausti jam ranką, nusišluostyti rankas tuo pačiu rankšluosčiu, panaudoti tą patį įrankį ar trumpam paskolinti telefoną ir virusas jau ant jūsų rankų, o jų iškart nenuplovus, didelė tikimybė, kad pamiršite ir paliesite akis, nosį ar burną.

Užsikrėtimas ir simptomai

Užsikrėtus virusu, šis dažniausiai praeina per 7-10 dienų ir galima gydytis namuose, tačiau jei situacija blogėja ir kasdien jaučiatės vis prasčiau – nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnės, nei įprasto peršalimo viruso, ligos pradžia.
Gali pasirodyti kiek keista, bet peršalimo simptomai nebūtinai pasireiškia kitą dieną. Jie gali pasirodyti maždaug per 3 dienas, taigi, jei užsikrėtėte penktadienį, simptomus galimai pajusite tik pirmadienį.

Dažniausi peršalimo ligos simptomai:

• įvairaus intensyvumo sloga ar nosies užgulimas;
• čiaudėjimas;
• gerklės skausmas;
• galvos skausmas;
• lengvas kūno skausmas;
• bendras silpnumo jausmas;
• kosulys;
• pakilusi ar šokinėjanti kūno temperatūra;

Užsikrėtimo riziką didinantys veiksniai

Ne tik rankų plovimas lemia tai, ar užsikrėsime. Yra ir daugiau veiksnių, tokių kaip rizikos grupėse esantys žmonės ar tiesiog imlesni ligoms. Keletas faktorių, lemiančių jūsų atsparumą peršalimo ligoms:

• Vaikai. Amžius yra itin ryškus rizikos faktorius, atsižvelgiant į tai, kad dažniau serga vaikai ar kūdikiai. taip yra ne tik dėl nesusiformavusio ar silpno imuniteto, tačiau ir dėl to, kad vaikai leidžia dienas darželiuose ar mokyklose, kur būna daug kitų vaikų, tad net jei darželio grupėje sloguoja tik vienas vaikas, didelė tikimybė, kad jis užkrės į kitus. Tokiose vietose virusi ypač lengva plisti.
  
• Silpna imuninė sistema. Imuninė sistema dažniausiai nusilpsta per vasarą, taičua riziką dar gali padidinti ir esamos lėtinės ligos.
  
• Metų laikų pasikeitimas. Dažniausiai sergame rudenį ar žiemą, tačiau itin apgaulingos yra tarpsezoninės pereinamosios oro salygos: kiek šiltesnis pavasaris ar dar kiek šiltas ruduo. Tokiomis dienomis ypač lengva apsigauti ir užsikrėsti.
• Rūkymas. Didesnė tikimybė, kad peršalimo ligomis susirgs rūkantis asmuo ar prie jo stovintis.
  

Peršalimo prevencija

Visi norėtume, kad būtų kokie nors vaistai ar papildai, kurie 100 procentų panaikintų peršalimo užsikrėtimo tikimybė, bet, deja, tokių nėra. Yra nemažai būdų apsisaugoti nuo peršalimo sumažinant užsikrėtimo tikimybę arba greičiau pasveikti, neužsidarant ilgam laikui namuose dėl kankinančios slogos ar kitų šios ligos simptomų.

• Reguliariai plaukite rankas. Itin atidžiai bei dažnai plaukite rankas muilu. Internete Įvairiose viešose vietose galite rasi instrukcijas, kaip tai taisyklingai daryti, norint tikrai sunaikinti esamas bakterijas ir virusus. Plaukite rankas bent 20 sekundžių. Jei nėra galimybės rankų nuplauti po tekančio vandens srove, visuomet turėkite alkoholio pagrindo dezinfekcinę priemonę (skystis, gelis ir kt.). Taip pat, svarbu vengti liesti akis, nosį ar burną neplautomis rankomis.
  
• Reguliariai dezinfekuokite dažnai naudojamus daiktus. Ar žinojote, kad ant telefono yra daugiau bakterijų, nei ant klozeto dangčio? Tikiu, kad vien perskaičius šį sakinį panorėsite nusivalyti savo nuolat liečiamo telefono ekraną bei nudezinfekuoti jį specialiai tam skirtą dezinfekcijos priemone. Tarp dažniausiai liečiamų daiktų patenka ir raktai, televizoriaus pultelis ir kt.
  
• Laikykitės kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Nepaskleiskite bakterijų aplink, o saugiai kosėkite ar čiaudėkite į alkūnės linkį (jokiu būdu ne į delnus, taip tik perkelsite bakterijas kitur bet ką paliesdami) ar dar geriau – į servetėlę, kurią iškart išmeskite. Bet kuriuo atveju, po kosėjimo ar čiaudėjimo būtina nusiplauti rankas.
• Laikykitės atstumo nuo peršalusių žmonių. Nors tai aktualu visuomet, ypač po pandemijos mes išmokome laikytis saugaus nurodyto atstumo. Tokias taisykles galime prisiminti ir taikyti savo kasdienybėje. Susidurdami su peršalusiu žmogumi ar potencialiu viruso nešiotoju, stenkitės arti prie jo neiti. Be to, visuomet galite prisiminti ir dėvėti kadaise buvusias įprastas medicinines kaukes papildomai apsaugai.
  
• Sveikas ir subalansuotas gyvenimo būdas. Tvarkinga mityba, aktyviai leidžiamas laikas, kasdienis sportas bei kokybiškas miegas – raktas į sveiką gyvenimą ir stipresnį imunitetą.
  

Kaip galime sustiprinti savo imunitetą?

Imunitetą stiprinančios medžiagos, kurių galite gauti iš maisto:

• Špinatai – savyje turi daug beta karotenu, kuris yra vitamino A forma ir priskiriamas prie antioksidantų. Taip pat, tai yra puikus folio rūgšties šaltinis, o atlikti tyrimai rodo, kad jos trūkumas gali susilpninti mūsų imuninę sistemą.
• Saldžiosios paprikos – gali būti kiek netikėta, tačiau saldžiosiose paprikose vitamino C yra dvigubai daugiau, nei citrusiniuose vaisiuose.
  
• Įvairios uogos – nuo vietinių mėlynių ir gervuogių iki goji ar acai – šios mažos uogos yra pripildytos vitaminų ir maistinių medžiagų. Nepamirškime ir mūsų lietuviškų oranžinių uogų, kurios gali padėti sustiprinti imunitetą. Be to, jei atrodo sunku šaltalankius vartoti, išbandykite Daily Spoon siūlomus miltelių pavidalu (šaltalankiai pirkti randami čia)
  
• Brokoliai – puikus vitamino C bei kartu ir beta karoteno šaltinis. Bet brokolių nauda imuninei sistemai neapsiriboja vien tuo – jie turi sulfuro junginių, kurie gali skatinti itin stipraus antioksidanto gamybą organizme.
  
• Kiaušiniai – turi daug vitamino D, E, cinko ir seleno. Jei kiaušinius dėjusios vištos buvo šeriamos vegetariškais pašarais, tuomet tie kiaušiniai turi daugiau omega-3, vitaminų D ir E.
  
• Lašiša – kaip ir galima nuspėti, žuvis turi daug omega-3, o ypač daug jo turi lašiša. Ne veltui artėjant šaltajam sezonui pradedame vartoti žuvies taukų papildus.
  
• Jogurtas – gausus probiotikų, kurie prisideda prie organizmo mikrobiomos gerinimo. Jau seniai yra įrodyta, kad imuninė sistema bei mikrobioma organizme dirba išvien, tad palaikant gerą vienos būklę, neleisite kitai tapti pažeidžiamesne.
  
• Vištienos sultinys – turi švelnų priešuždegiminį poveikį, kuris daro įtaką baltosioms kraujo ląstelėms. Nors jo nauda imuninei sistemai tebėra ginčytinas klausimas, vienas dalykas tikrai aiškus – toks sultinys jums nepakenks, o sergant ir vartojant šiltą vištienos sultinį tikrai pasijusite geriau.
  

Be abejo, čia negalime nepaminėti ir mūsų produkto – supermaisto mišinuko Imunitetui. Mišinukas gausus adaptogenų kaip reishi grybai ir mineralų kaip geležis, kuri padeda palaikyti imuninės sistemos veiklą ir mažinti nuovargį. Lengvo saldumo jam suteikia lucuma vaisius, kuris yra skaidulų ir vitamino C šaltinis. Derinį taip pat papildo aromatingi antioksidantai kaip ciberžolė, ceilono cinamonas ir imbieras, paverčiantys mišinuką šildančiu ir imunitetą puoselėjančių gėrimu.

Jei nuspręsite išbandyti mūsų mišinuką, kartu siūlome ir paprastą receptą, kaip skaniai ir maistingai jį įtraukti į savo kasdienybę:

Ciberžolių latte imunitetui

Kalėdos puodelyje – taip daugiausiai klientų apibūdino šio mišinuko skonį. Cinamoninis, imbierinis su lengvu ciberžolės aitrumu. Jaukus gėrimas, kuris sušildys iš vidaus ir sustipsins jūsų imunitetą.
Jums reikės:

• 1 šaukštelio mišinuko Imunitetui
• 1 šaukštelio medaus
• 1 stiklinės migdolų pieno

Gaminimo eiga itin paprasta: Pašildykite pieną ir gerai sumaišykite jį su mišiniu. Pasaldinkite šaukšteliu medaus.