Prieskoniai ir vaistažolės jau šimtmečius naudojami tiek kulinariniais, tiek medicininiais tikslais. Prieskoniai ne tik pagerina maisto ir gėrimų skonį, aromatą ir spalvą, bet taip pat gali ir apsaugoti nuo ūmių ir lėtinių ligų ar sumažinti jų rizika. Vis daugiau svarstoma galimybė prieskonius ir žoleles naudoti medicinoje. Daugybe tyrimų įrodyta, kad prieskoniai ir vaistažolės pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu, antivėžiniu, gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje mažinančiu poveikiu, taip pat savybėmis, darančiomis įtaką pažinimui ir nuotaikai. Per pastarąjį dešimtmetį atliktuose moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad jų biologiškai aktyvios sudedamosios dalys, įskaitant sieros turinčius junginius, taninus, alkaloidus, fenolinius ir vitaminus, ypač flavonoidus ir polifenolius, pasižymi įvairiomis sveikatinimo savybėmis. Prieskoniai ir žolelės, pavyzdžiui, gvazdikėliai, rozmarinas, šalavijas, raudonėlis ir cinamonas, yra puikūs antioksidantų šaltiniai, turintys daug fenolinių junginių.
Žolelių ir prieskonių TOP 10
Ciberžolė
Ciberžolėje esantis kurkuminas yra pagrindinis sveikatą stiprinantis junginys, o pati ciberžolė sudaro kario pagrindą. Ji veikia priešuždegimiškai, todėl padeda sumažinti beveik visų degeneracinių ligų, ypač smegenų, širdies ir nervų sistemos, riziką. Yra duomenų, leidžiančių manyti, kad mažesnis Alzheimerio ligos paplitimas Indijoje (palyginti su JAV) ir Rytų Azijoje (palyginti su Europa) gali būti susijęs su didesniu ciberžolės vartojimu. Tai grindžiama kurkumino gebėjimu pereiti per smegenų kraujotakos barjerą ir pasižymėti įvairiu neuroprotekciniu poveikiu. Kurkuminas taip pat yra stiprus antioksidantas, o tai reiškia, kad jis užtikrina dvigubą apsaugą nuo ligų. Tyrimai rodo, kad jis 5-10 kartų stipresnis už vitaminus C ir E, kai kalbama apie laisvųjų radikalų naikinimą.
Ceilono cinamonas
Kai pagalvojate apie šį prieskonį, pagalvokite ir apie cukraus kiekį kraujyje. Tai vienas geriausių dalykų, kuriuos galite įtraukti į savo mitybą, kad pagerintumėte jautrumą insulinui ir glikemijos kontrolę. Tyrimo metu buvo nagrinėjama cinamono įtaka gliukozės kiekiui kraujyje nevalgius 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams ir nustatyta, kad gliukozės kiekis kraujyje nevalgius sumažėja 10-29 proc. Vienas iš paprastų būdų įtraukti cinamono į savo mitybą – dėti jo į kavą ar arbatą. Taip lengvai pasieksite 1-3 gramų per dieną (1-2 arbatiniai šaukštelių) intervalą. Be to, cinamonas yra puikus prieskonis kitiems maisto produktams gardinti. Gan populiarus ir įdomus saldžiųjų bulvių ir šio prieskonio derinys pažadins jūsų skonio receptorius, nesukeldamas cukraus kiekio kraujyje. Na, o jei vis tiek stigtų idėjų, ceilono cinamono receptais dalinamės DailySpoon receptų skiltyje.
Česnakas
Česnakas – tarsi draudimo polisas. Jis apsaugo jus nuo peršalimo ir kitų ligų bei gerina bendrą virškinamojo trakto, kuriame prasideda ligos, sveikatą. Reguliari česnako dozė palaiko žarnyno pusiausvyrą, nes naikina mieles ir patogenines bakterijas bei maitina naudinguosius mikrobus, kurie padeda palaikyti mūsų sveikatą. Tą patį daro svogūnai ir askaloniniai česnakai, tačiau česnakai išsiskiria tuo, kad juose yra alicino. Alicinas yra junginys, kuris išsiskiria tik tada, kai česnako skiltelės yra susmulkintos arba sutraiškytos, todėl, jei įmanoma, vartokite jį šviežią.
Kajeno pipirai
Šis prieskonis gaunamas iš mažų raudonų ir žalių pipirų. Jis geriausiai žinomas dėl savo gebėjimo suaktyvinti medžiagų apykaitą ir kraują. Dėl didelio kapsaicino kiekio padidėja energijos sąnaudos ir išsiplečia kraujagyslės. Tačiau tikroji kapsaicino turinčių prieskonių nauda yra jų gebėjimas kontroliuoti alkį. Tikriausiai tai yra svarbiausias visų teigiamų tyrimų, susijusių su riebalų nykimu, veiksnys. Atliktame tyrime 25 normalaus svorio vyrai ir moterys buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė gavo gramą raudonųjų pipirų prieskonių, kita – nė gramo. Prieskonius valgiusiųjų grupėje buvo šiek tiek aukštesnė kūno temperatūra ir energijos sąnaudos, gerokai mažesnis apetitas ir noras vartoti riebų, sūrų ir saldų maistą. Svarbu paminėti, jog aštrūs prieskoniai gali sukelti ir tam tikrus virškinamojo trakto sutrikimus. Taigi, jei jau susidūrėte su skrandžio sutrikimais arba įtariate, kad jų galite turėti, kol kas būtų protinga jų vengti.
Imbieras
Imbieras geriausiai žinomas dėl savo priešuždegiminio poveikio. Jis padeda nuraminti virškinimo sistemos raumenis, mažina pykinimą. Taip pat atlikta daug tyrimų, rodančių, kad imbieras naudingas esant artrito skausmams ir raumenų skausmams, o tai nebūtų keista, atsižvelgiant į jo priešuždegiminį poveikį. Jis taip pat teikia didelę dozę antioksidantų, todėl galite tikėtis, kad taip pat bus apsaugotas nuo ligų, ypač smegenų ir širdies. Imbieras taip pat yra ir žinomas emmenagogas. Reguliarus imbiero įtraukimas į mitybą gali sumažinti menstruacijų sutrikimus.
Gvazdikėliai
Apžvelgiant čia išvardytas įprastines žoleles ir prieskonius, malti gvazdikėliai iš tikrųjų turi didžiausią ORAC vertę – antioksidacinės būklės matą – kai kurie indeksai rodo, kad ji yra beveik dvigubai didesnė nei raudonėlio, kuris yra sekantis sąraše pagal gramų skaičių. Gvazdikėliai puikiai tinka virškinimui, nes iš esmės “sušildo skrandį” ir skatina organizmą išskirti skrandžio rūgštį, kuri labai svarbi tinkamam maisto skaidymui ir jame esančių maistinių medžiagų įsisavinimui. Gvazdikėliai taip pat turi antimikrobinio, priešgrybelinio ir antivirusinio poveikį, kuris nuginkluoja galimus ligų sukėlėjus ir stiprina imuninės ir virškinimo sistemos imunitetą bei veiklą. Nepaisant įprastinio požiūrio, skrandžio rūgšties trūkumas yra priežastis, dėl kurios daugelį vargina rėmuo, virškinimo sutrikimai ir kitos virškinamojo trakto problemos.
Kuminas
Tai yra dar vienas populiarus kario ingredientas, kuris meksikietiškuose patiekaluose suteikia gardų taco skonį. Jis laikomas virškinimo pagalbininku, kovotoju su bakterijomis ir apsaugotoju nuo oksidacijos. Jis taip pat gali mažinti gliukozės kiekį kraujyje ir glikaciją bei stiprinti imuninį atsaką.
Kardamonas
Tai vienas geriausiai virškinti padedančių prieskonių. Jame esantis stiprus aliejus naikina patogenines bakterijas burnoje ir, tikėtina, žarnyne, be to, jis palaiko geresnę deguonies ir kraujo tėkmę. Kardamono ankštis galima ne tik vartoti arbatoje ar dėti į saldžius patiekalus, bet ir kramtyti, kaip tai daroma Indijoje, siekiant kovoti su blogu burnos kvapu ir šiek tiek išvalyti dantis nuo skaidulų apvalkalo.
Pankolių sėklos
Šis vėsinantis prieskonis taip pat padeda virškinimui ir blogam burnos kvapui. Pankolių sėklose esantys eteriniai aliejai padeda išvengti infekcijos ir atpalaiduoja skrandžio raumenis. Pankoliai palengvina sudirgusio virškinamojo trakto veiklą ir apsaugo nuo bakterijų dauginimosi bei infekcijos. Tai taip pat yra gausus antioksidantų šaltinis. Vienos analizės metu iš sutrintų sėklų pagamintame eteriniame aliejuje nustatyti 23 bioflavonoidų arba fenolinių junginių turtingi junginiai.
Juodieji pipirai
Juodieji pipirai yra dažniausiai prekiaujamas ir vartojamas prieskonis, tačiau apie jų naudą neretai žinoma labai nedaug. Jei visgi apie jų naudą žinotume daugiau, tikėtina, pipirus dažniau derintume su kitais prieskoniais, atsižvelgiant į tai, kad geresnis kitų maistinių medžiagų įsisavinimas yra svarbiausia jų savybė. Įsivaizduokite juoduosius pipirus kaip apie prieskonį, kuris papildo kitus prieskonius.
Anyžius
Anyžiai, dar vadinami Pimpinella anisum, yra tos pačios šeimos augalai kaip morkos, salierai ir petražolės. Nors anyžių sėklos vartojama palyginti nedideliais kiekiais, kiekvienoje jų porcijoje yra nemažai svarbių mikroelementų. Jame yra nedidelis kiekis mangano – pagrindinio mineralo, kuris veikia kaip antioksidantas ir yra būtinas medžiagų apykaitai bei vystymuisi. Manoma, kad anyžių sėklos imituoja estrogenų poveikį organizme, todėl gali sumažinti menopauzės simptomus. Kai kurie tyrimai rodo ir tai, kad anyžių sėklų veiklioji medžiaga (anetolis) gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Svarbu paminėti, jog ligų prevencija priklauso nuo mitybos, gyvenimo būdo ir genetikos, o ne nuo vieno maisto produkto, kad ir koks maistingas jis būtų. Nors žolelės ir prieskoniai išties gali sumažinti oksidaciją, uždegimą ir kitus ligas sukeliančius veiksnius, derėtų atsižvelgti ir į kitus mūsų organizmui ir jo sveikatai įtaką darančius veiksnius. Todėl nereikėtų pasikliauti vien tik prieskoniais ir žolelėmis kaip pagrindine prevencijos ar gydymo priemone.
