Kas kelerius metus į aukštumas iškyla naujas supermaistas, kurį būtina išbandyti. Mes mylim tai, ką darom, todėl įdedam visą save į Daily Spoon produkciją ir domėjimąsi būdais, kaip galėtume savo klientams suteikti daugiau naudingų, susistemintų žinių. Vos prieš kelerius metus lapiniai kopūstai tapo daugelio mėgstamu žalumynu, nes garsėjo kaip vienas iš daugiausiai maistinių medžiagų turinčių maisto produktų planetoje (gausūs vitaminų A, K, B6 ir C, kalcio, kalio, vario ir mangano); netrukus po to avokadai tapo žvaigžde dėl sveikųjų riebalų ir didelio kalio kiekio juose. O dabar ant populiarumo bangos atsirado kombuča, dėl joje esančių probiotikų ir antioksidantų. Tačiau nepriklausomai nuo to, kuris iš šių maisto produktų ir kurį laiką bus laikomas superžvaigžde, juos sieja vienas esminis bendras bruožas – neabejotina nauda sveikatai.
Iš kur atsirado kombuča?
Jei niekada nesate ragavę kombučos, galbūt jums kyla klausimas, kodėl ji staiga atsidūrė visų prekybos centrų lentynose. Aplinkoje pradėjo atsirasti vis daugiau žmonių, įvardijančių kombučą savo metų atradimu, o kai kurie iš jų netgi imasi gaminti kombučą savo namuose. Kad ir kaip staigiai išpopuliarėjo, vis dėlto tai nėra naujas gėrimas ir kombuča iš tikrųjų jau kurį laiką pakankamai gerai žinoma. Kombučos kilmę gaubia šiek tiek paslapties, tačiau manoma, kad ji atsirado Šiaurės Rytų Kinijoje (istoriškai vadinamoje Mandžiūrijoje) apie 220 m. pr. m. e. ir iš pradžių buvo vertinama dėl savo gydomųjų savybių. Jos pavadinimas kilęs nuo daktaro Kombu, korėjiečių gydytojo, kuris atvežė fermentuotą arbatą į Japoniją kaip gydomąją priemonę imperatoriui. XX a. pradžioje kombuča išpopuliarėjo Europoje, kur ji buvo naudojama daugiausia Vokietijoje medicininiais tikslais ir padėjo Pirmojo pasaulinio karo metu sužeistiems kariams. Šiaurės Amerikoje šis gėrimas išpopuliarėjo tik XXI amžiuje ir, kaip ir dauguma kitų dalykų, iš lūpų į lūpas padėjo įtvirtinti jį kultūrinėje leksikoje.
Pelnytas populiarumas
Jei kyla klausimas, kodėl ji tapo tokia populiari, tam galime nurodyti daugybę jos galimų privalumų sveikatai. Kadangi kombuča yra fermentuota, ji laikoma geru probiotikų šaltiniu, o tai padeda gerinti virškinimo sistemos sveikatą, didinti energijos kiekį ir sveiką medžiagų apykaitą. Šis putojantis gėrimas taip pat yra geras antioksidantų šaltinis, kuris gali padėti sumažinti kepenų pažeidimus. Tai, kartu su daugeliu kitų privalumų, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių daugelį žmonių taip traukia šis gėrimas. Tiesa, dar viena (ne mažiau svarbi) priežastis yra paprasčiausiai skonis. Kombuča yra unikali: jos šiek tiek gazuotas, lengvai saldus ir rūgštus skonis niekur kitur nepasitaiko. Dauguma komerciniais tikslais parduodamų kombučos gėrimų taip pat yra aromatizuoti o ir skonių galima rasti įvairių: nuo obuolių ir imbiero iki ličių ir jazminų. Be to, kombučą vienija ir bendruomenė: internete galima rasti įvairių grupių, kuriose žmonės gali tiesiog pasidalinti savo naujausia kombučos partija, užduoti klausimus, kaip išgauti geriausius skonius, rasti naujų skonių kombinacijų idėjų. Visi šie aspektai susijungė į vieną ir taip kombuča ‘šovė’ į populiarumo viršūnę.
Kas yra kombuča?
Taigi, kas tai per dalykas? Kombuča yra putojantis saldžiarūgštis gėrimas, gaminamas iš arbatos. Daugelis žmonių sako, kad jis padeda palengvinti ar išvengti įvairių sveikatos problemų – nuo plaukų slinkimo iki vėžio. Mokslinių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, yra nedaug, tačiau kai kurie šio gėrimo elementai išties gali būti naudingi naudingi sveikatai.
Sudedamosios dalys
Pagrindinės kombučos sudedamosios dalys yra mielės, cukrus ir juodoji arbata. Mišinys atidedamas į šalį savaitei ar daugiau. Per tą laiką gėrime susidaro bakterijos ir rūgštys, taip pat nedidelis kiekis alkoholio. Šis procesas vadinamas fermentacija ir yra panašus į tai, kaip kopūstai konservuojami ir tampa raugintais kopūstais ar kimči arba kaip pienas paverčiamas jogurtu. Šios bakterijos ir rūgštys ant skysčio viršaus suformuoja plėvelę, vadinamą SCOBY arba tiesiog arbatos grybu (nors iš tiesų tai nėra grybas – tai bakterijų ir mielių kolonija). Vėliau galite naudoti SCOBY, kad pagamintumėte daugiau kombučos. Kombučos bakterijų sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų, kurios gali veikti kaip probiotikas. Kombučoje taip pat yra sveikas B grupės vitaminų kiekis.
Nauda sveikatai
Kombučos šalininkai teigia, kad ji padeda virškinimui, šalina iš organizmo toksinus ir gali padidinti energijos lygį. Taip pat teigiama, kad ji stiprina imuninę sistemą, padeda numesti svorio, saugo nuo aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų bei užkerta kelią vėžiui. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti kol kas nėra daug įrodymų. Teiginiai apie kombučos galią palengvinti virškinimą atsiranda dėl to, kad fermentacijos metu gaminami probiotikai. Probiotikai padeda nuo viduriavimo ir dirgliosios žarnos sindromo (DŽS), be to, jie gali padėti stiprinti imuninę sistemą. Kai kombuča gaminama iš žaliosios arbatos, jos nauda taip pat atsiskleidžia. Tai bioaktyvūs junginiai, pavyzdžiui, polifenoliai, kurie veikia kaip antioksidantai. Antioksidantai apsaugo jūsų ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia oksidacinis stresas. Žalioji arbata taip pat gali padėti deginti riebalus ir sumažinti širdies ligų riziką.
Kaip pasigaminti?
Gaminant naminę kombučą atliekami trys pagrindiniai žingsniai:
- SCOBY gaminimas (1-4 savaitės) – ‘arbatos grybo’ gamyba.
- Pirmoji fermentacija (nuo 6 iki 10 dienų) – tikrosios kombuča arbatos gaminimas.
- Antroji fermentacija (nuo 3 iki 10 dienų) – kombučos karbonizavimas
SCOBY gamyba
1. Pasigaminkite saldžios arbatos: užvirinkite vandenį, nuimkite nuo ugnies ir ištirpinkite jame cukrų. Įdėkite arbatos maišelius ir leiskite jiems pritraukti bent 20 minučių (arba kol arbata atvės).
2. Atvėsinkite iki kambario temperatūros. Pagreitinkite šį procesą užvirindami tik 2 puodelius vandens, ištirpindami cukrų ir 20 minučių palaikydami arbatą. Tada įpilkite likusius 5 puodelius šalto vandens – taip mišinys greičiau pasieks kambario temperatūrą. Patikrinkite, ar arbata yra kambario temperatūros, ištraukdami šiek tiek arbatos popieriniu šiaudeliu ir pirštu palaikydami kombučą šiaudelyje.
3. Įpilkite ‘užkandžio’: į stiklainį supilkite pasaldintą arbatą, tada supilkite parduotuvėje pirktą kombučą, būtinai įtraukdami visus gumulėlius, kurie gali būti kombučos butelio dugne. Jie puikiai tinka fermentacijai pradėti.
4. Uždenkite indą keliais sluoksniais tankiai austos medžiagos, kad į stiklainį nepatektų vabzdžių ir šiukšlių, ir pritvirtinkite gumute.
5. Rauginkite: pastatykite tamsioje, ramioje, kambario temperatūros (21-24 C) vietoje 1-4 savaitėms, kol susiformuos ½ cm SCOBY.
6. Pereikite prie 1-osios fermentacijos: Dabar turite SCOBY! Grybas turėtų gyventi ir augti daugelį metų, jei su juo elgiamasi tinkamai. Leiskite SCOBY likti šiame skystyje, kol būsite pasiruošę naudoti jį kitam žingsniui – 1-ajam fermentacijos etapui.
Į ką atkreipti dėmesį?
- Be kofeino: SCOBY nemėgsta arbatos be kofeino ir ja maitinama ne taip gerai augs.
- Tik juodoji arbata: SCOBY blogai auga su žaliąja ar vaisine arbata. Kai SCOBY bus didesnė, galėsite naudoti žaliąją arbatą, bet kol kas laikykitės juodosios.
- Jokio medaus: medaus sudėtyje gali būti botulizmo bakterijų, kurios gali būti pavojingos, jei jų daugėja eksponentiškai, kaip kad bakterijos ir mielės kombuchoje. Medų galite naudoti antrosios fermentacijos metu, kai gerųjų bakterijų, kovojančių su blogosiomis, bus daugiau, tačiau kol kas laikykitės cukraus.
Pirmoji fermentacija
1. Pasigaminkite saldžios arbatos: užvirinkite vandenį, nukelkite nuo ugnies ir ištirpinkite jame cukrų. Įdėkite arbatos maišelius ir leiskite jiems pritraukti bent 20 minučių (arba kol arbata atvės).
2. Atvėsinkite iki kambario temperatūros. Šis žingsnis itin svarbus, kadangi karštas vanduo gali nužudyti jūsų SCOBY.
3. Labai švariomis rankomis perkelkite SCOBY į tokią pat švarią lėkštę. Jei tai jūsų pirmasis kombučos gamybos etapas, pasilikite 2 puodelius skysčio, kuriame augo SCOBY (tai gali būti jūsų pradinė kombuča), o likusį skystį išmeskite (jis labai rūgštus ir netinkamas gerti).
4. Įpilkite starterio: į stiklainį supilkite pasaldintą arbatą, tada supilkite nearomatizuotą starterio kombučą. Švariomis rankomis įdėkite SCOBY į stiklainį.
5. Uždenkite indą keliais sluoksniais tankiai austos medžiagos ir užriškite gumute.
6. Fermentacija: pastatykite stiklainį tamsioje, ramioje, kambario temperatūros (21-24 C) vietoje 6-10 dienų. Maždaug po 6 dienų pradėkite degustuoti, švelniai ištraukdami dalį arbatos popieriniu šiaudeliu (pirštu prilaikykite arbatą šiaudelyje – nenaudokite burnos). Arbata turėtų būti švelniai saldi ir šiek tiek aitri. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo greičiau kombucha fermentuosis. Kuo ilgiau arbata fermentuosis, tuo daugiau cukraus molekulių bus suvartota, tuo mažiau saldi ji bus.
7. Pereikite prie 2-osios fermentacijos: 2 puodelius iš šios partijos pasilikite naudoti kaip kombučos užkandį kitai partijai (tiesiog palikite jį stiklainyje su SCOBY). Likusią dalį galite perkelti į antrąją ir galutinę fermentaciją.
Į ką atkreipti dėmesį?
- Šiame etape galima naudoti kitas arbatas! Drąsiai eksperimentuokite su žaliąja, baltąja, oolong ar jų deriniais. Vaisines arbatas reikėtų maišyti su keliais juodosios arbatos maišeliais, kad SCOBY gautų tai, ko jai reikia augti.
- Didelė SCOBY? Kai SCOBY taps maždaug 2 cm storio, nulupkite kelis sluoksnius ir sukurkite antrą SCOBY (panaudokite jį kitai partijai sukurti arba padovanokite draugui).
Antroji fermentacija
1. Supilkite kombučą į butelius, palikdami maždaug 3,8 cm viršuje.
2. Įpilkite pasirinkto saldiklio ir sandariai uždarykite.
3. Rauginkite: leiskite fermentuotis 3-10 dienų tamsioje vietoje kambario temperatūroje.
4. Patiekite: jei norite, prieš patiekdami vaisius ištrinkite. Dėkite į šaldytuvą, kad sulėtėtų karbonizacijos procesas ir prieš patiekdami atšaldytumėte.
Į ką atkreipti dėmesį?
- Sprogimo zona: jūsų stiklainiai gali sprogti, jei slėgis bus per didelis. Kelias pirmąsias partijas, kol dar nežinote, kaip kombuča reaguoja į aplinką, išpilstykite dalį į plastikinius butelius. Tai bus matuoklis kitiems; kai plastikinis butelis taps tvirtas kaip uola, tikriausiai likusieji jau bus pagaminti. Atidarykite kiekvieną iš jų, kad išsisklaidytų slėgis, ir padėkite į šaldytuvą, kad sulėtėtų fermentacija.
- Greitesnis rūgimas: atkreipkite dėmesį, kad kombuča greičiau fermentuojasi, kai yra šilčiau ir kai yra daugiau cukraus ir (arba) vaisių. Priešingomis sąlygomis ji fermentuosis lėčiau.
