Probiotikai – kas tai?
Probiotikai yra gyvosios bakterijos, darančios teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Šios bakterijos gyvena mūsų organizmuose kartu su daugeliu kitų, daugiausia žarnyne. Tačiau esant tam tikroms sąlygoms, kurias aptarsime vėliau straipsnyje, jų ženkliai sumažėja.
Tad į pagalbą atskuba probiotikų papildai, skirti disbiozės – disbalanso arba naudingųjų mikroorganizmų trūkumo mūsų organizme – prevencijai ir gydymui. Paprasčiau tariant, papildomai vartojami probiotikai padidina mums draugiškų mikroorganizmų kiekį, taigi, sustiprėjęs imunitetas gali efektyviau susidoroti su ligų ir infekcijų sukėlėjais.
Daugelis probiotikų yra geriamieji maisto papildai. Tiesa, yra ir vietinio veikimo probiotikų: juos galima tepti tiesiai ant odos, gleivinės (pavyzdžiui, nosies) ir kt.
Probiotikų papilduose jau atrinki naudingi mikroorganizmai, praplečiantys natūralių gerųjų bakterijų gretas, t. y.:
- Bifidobacterium (bakterijos);
- Lactobacillus (bakterijos);
- Saccharomyces boulardii (mielės).
Probiotikai ir prebiotikai: kuo jie skiriasi?
Labai dažnai girdime dvi lygiagrečiai vartojamas sąvokas: probiotikai ir prebiotikai, teiraujamasi, kuo jie skiriasi. Taigi, prebiotikai yra probiotinėms bakterijoms daugintis reikalinga terpė (pavyzdžiui, skaidulos).
Prebiotikų žmogaus organizmas nevirškina, jie patenka į storąją žarną, kurioje tampa probiotinių bakterijų maistu. Taigi, prebiotikai savaime gerųjų bakterijų neturi, tačiau tai yra gerųjų bakterijų „kuras“, padedantis joms greičiau prisitaikyti žarnyne.
Gerųjų bakterijų nauda mūsų organizmui
Gerosios bakterijos, įsikūrusios įvairiose mūsų organizmo sistemose, padeda skirtingais būdais. Viena iš svarbiausių jų funkcijų – kovoti su patogeninių bakterijų, grybelių, virusų ir parazitų rūšimis, kurių organizme taip pat netrūksta. Taigi, vaizdžiai tariant, probiotikai grumiasi naudingųjų – mikrobų geriečių – pusėje.
Probiotikų nauda ypač pastebima, kai vargina:
- atopinis dermatitas, spuogai;
- burnos ertmės, dantenų ligos;
- makšties iš šlapimo takų infekcijos;
- viduriavimas, susijęs su antibiotikų vartojimu (nustatyta, kad per pirmąsias 2 antibiotikų vartojimo dienas pradėjus gerti gerąsias bakterijas, žymiai sumažėja viduriavimo rizika).
Taip pat kai žarnyne vyrauja patologiniai mikroorganizmai, kyla didesnė rizika susirgti:
- lėtinėmis bakterinėmis infekcijomis, kaip, pavyzdžiui, Helicobacter pylori ir Clostridium difficile;
- plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromu;
- uždegiminės kilmės žarnyno ligomis, kaip, pavyzdžiui, opiniu kolitu ir Krono liga;
- taip pat patirti bendruosius virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą, dujų kaupimąsis ar dirgliosios žarnos sindromą.
Geriamieji probiotikai teikia daug papildomų naudų. Žarnyno mikroflora (kitaip – mikrobiomas) – virškinimo trakte gyvenančių mikroorganizmų bendruomenė – atlieka sudėtingą vaidmenį virškinimo ir daugelyje kitų mūsų organizmo funkcijų.
Jeigu žarnyno mikrobiomas yra sveikas:
- geriau suskaidomos ir įsisavinamos vertingosios maisto medžiagos (vitaminai, mikroelementai ir kt.), vaistai;
- jis gamina kitas svarbias maisto medžiagas (jos – tarsi šalutiniai produktai);
- jis padeda suskaidyti ir perdirbti tulžį;
- jis padeda grūdinti, treniruoti imuninę sistemą, atpažinti ir sunaikinti kenksmingus patogenus ir kt.
Be to, žinoma, kad žarnyno mikroflora sąveikauja su smegenimis ir nervų, imunine bei endokrinine sistemomis. Mokslininkai mano, kad jeigu mūsų žarnynas yra sveikas:
- esame geresnės nuotaikos, labiau toleruojame skausmą;
- išvengiame nuovargio, apatijos;
- išsaugome geresnį imunitetą;
- išvengiame uždegimų;
- geriau reguliuojama medžiagų apykaita, riebalų sintezė, normalizuojamas cukraus kiekis kraujyje.
Manoma, kad jau visai netrukus probiotikai bus rekomenduojami gydant ar siekiant užkirsti kelią nutukimui, diabetui, alergijoms ir net psichikos sutrikimams.
Taigi, nors gerųjų bakterijų nauda dar intensyviai tiriama, jau dabar galima daryti išvadą, kad jie – vieni vertingiausių ir pamatinių papildų kategorijoje.
Kokiais atvejais ir kada gerti gerąsias bakterijas?
Visuomenei neduoda ramybės klausimas, kada iš tiesų rekomenduojama vartoti probiotikus.
Jeigu jaučiate kažkokių disbakteriozės simptomų (pasireiškė virškinimo sutrikimai, prasta nuotaika, apatija, vargina prasta nagų būklė ar grybelis, slenka plaukai ir pan.), verta vartoti probiotikus, padėsiančius atkurti visų organizmo sistemų balansą.
Jei neseniai sirgote infekcine liga ir vartojote antibiotikus, probiotikai efektyviai padeda atkurti nualintą žarnyno mikroflorą.
Tačiau kai kurie žmonės, ypač gyvenantys intensyvų gyvenimą, dažnai patenkantys į stresines situacijas, neturintys pakankamai laiko sveikai mitybai ir aktyviai veiklai, varginami žarnyno negalavimų, probiotikų papildus vartoja reguliariai.
Antibiotikai ir probiotikai: ką svarbu žinoti apie šį derinį?
Daugelis probiotikus vartojame tęsiantis ar pasibaigus antibiotikų kursui. Įprastai vartojamos Lactobacillus ir Bifidobacterium genčių gerosios bakterijos. Dažnas žmonių užduodamas klausimas – kada gerti gerąsias bakterijas vartojant antibiotikus?
Logiška, kad kartu vartoti antibiotikus ir gerąsias bakterijas nėra labai racionalus sprendimas, nes antibiotikai gali išnaikinti ir gerųjų bakterijų gentis. Tad daugelis probiotikų gamintojų rekomenduoja jų išgerti po antibiotikų vartojimo praėjus mažiausiai 2 val.
Probiotikai po antibiotikų kurso tikrai padeda greičiau atsigauti ir sustiprėti.
Probiotikų vartojimas profilaktiškai
Tačiau gerąsias bakterijas tikrai galima vartoti ir profilaktiškai, ypač moterims ir vaikams. Probiotikai itin naudingi grybelinių makšties infekcijų (pavyzdžiui, vadinamosios pienligės) dažnai kamuojamoms moterims, taip pat infekcijų profilaktikai.
Vaikams probiotikų verta duoti prasidėjus ligų sezonui. Geriausi probiotikai vaikams – natūralus kefyras, jogurtas, raugintos daržovės, bananai, neapdoroti grūdai ir kt.
Bet kurios lyties ir amžiaus žmonėms probiotikai naudingi ankstyvą pavasarį, kai po žiemos imunitetas nusilpęs, organizmui trūksta ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir saulės.
Visais atvejais gerąsias bakterijas patartina vartoti vieną kartą per dieną, valgio metu: tokios dozės visiškai pakanka.
Geriausi probiotikai: kaip išsirinkti?
Anaiptol ne visi probiotikai suteikia analogišką efektą ir yra vienodai veiksmingi. Kol kas įstatymai pernelyg nereglamentuoja nei šio tipo papildų kokybės, nei sudėties, todėl kruopščia jų analize turi užsiimti patys vartotojai. Kartais verta pasitarti su gydytoju, kurie probiotikai geriausi ir tinkamiausi atsižvelgus į konkrečią ligos istoriją.
Vertingiausi ir geriausi probiotikai – nebūtinai tie, kuriuose gerųjų bakterijų koncentracija yra didžiausia. Svarbu ir tai, kiek organizmas gali pasisavinti probiotikų, bei visa produkto sudėtis. Taigi, verta atkeipti dėmesį ir į:
- prebiotikų sudėtį (papildomus vertinguosius komponentus);
- bakterijų padermes;
- probiotikų laikymo rekomendacijas ir kt.
Kaip prevencinę priemonę galima rinktis mišinius su gerosiomis bakterijomis. Ypač daug teigiamų vartotojų atsiliepimų sulaukė Gut prime – specialus mišinys, papildysiantis kasdienę mitybą 2 milijardais gyvybingų bakterijų ir kitais ingredientais iš pačios gamtos – mėlynėmis, saldymedžiu, alaviju, žaliosios arbatos ekstraktu, acerolos vyšniomis ir kt. Saldymedžio ekstraktas šiuo atveju yra beskonis. Dažnai žmonės labai nemėgsta saldymedžio ir vengia jo sudėtyje būtent dėl specifinio skonio.
O vartotojai mielai dalijasi atsiliepimais apie šiuos probiotikus ir juos vadina „natūraliu sprendimu žarnyno kapriziukams“, produktu, dėl kurio „žarnynas pradėjo veikti kaip laikrodukas“ bei vertina juos kaip daugialypę naudą organizmui suteikusį produktą.
O jei ir Jūs norite pagerinti bendrąją savijautą, išbandykite Gut prime su gerosiomis bakterijomis ir pasidalykite, kokių teigiamų efektų pastebėjote! Tikite ar ne, bet viskas prasideda nuo žarnyno.
