Vitaminai ir mineralai yra lygiai taip pat gyvybiškai svarbūs kaip oras ir vanduo. Jie ne tik palaiko kūną sveiką ir funkcionuojantį, bet ir apsaugo organizmą nuo įvairių ligų. Savidiagnozės ir savigyda dažnai prie gero nepriveda. Lygiai taip pat gali būti ir su maisto papildais, kuriuos patys nusprendėte pradėti vartoti, nes patarė artimas žmogus, draugas ar reklamavo žymus žmogus. Nesistenkite patys nustatyti vienų ar kitų medžiagų stygiaus patys. Lygiai taip pat ir nereikėtų tikėtis, kad galima prastai maitintis ir tai kompensuoti vartojant maisto papildus. Būtent mityba yra viena svarbiausių sveiko kūno bei organizmo palaikymo komponentų.
Būtina gydytojo konsultacija bei tyrimai
Dažniausiai įvairius maisto papildus pradedame vartoti sezoniškai arba kai patys pajuntame tam poreikį. Ne naujiena, kad tai nėra gerai. Reikiamus papildus rekomenduoti turėtų tik gydytojas, prižiūrintis jūsų sveikatą ir žinantis bei puikiai suprantantis esamą būklę. Tam tikrų vitaminų/mineralų ar kitų medžiagų trūkumą gali nustatyti tik kraujo tyrimas, o jaučiami tam tikri simptomai gali reikšti nebūtinai to vitamino stygių, kurį patys įtariate. Pavyzdžiui, jei jums dažnai traukia kojos raumenį, tai nebūtinai reiškia, kad turite griebtis magnio papildų dėl mėšlungio – problema gali būti visai kitokia. O dar, jei sukuriamas ar pradeda populiarėti koks nors itin inovatyvus maisto papildas, kurio matome vis daugiau reklamų ir vartojančių žmonių, iš karto pasireiškia žmogiškas smalsumas, kuris skatina išbandyti ir pradėti vartoti patiems. Nors dažniausiai be recepto parduodami papildai nebūna itin koncentruoti to geriau nedarykite nepasitarę su specialistu, kadangi netinkamo vitamino ar mineralo perteklinis vartojimas gali sukelti tikrai nemažai problemų net ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Papildai nėra maisto pakaitalai
Dažnai girdime šį pasakymą ir niekas negali paneigti, kad tai netiesa – jie negali suteikti visų reikiamų maistinių medžiagų, kokiomis organizmą aprūpina vaisiai ir daržovės, pieno ir mėsos bei grūdinės kilmės produktai. Kuo maistas pranašesnis?
- Didesnė maistinių elementų įvairovė viename produkte. Visavertis maistas yra sudėtinis, jame yra įvairių organizmui reikalingų mikroelementų bei makroelementų, o ne tik koncentruota vieno ar kelio vitaminų dozė.
- Maistinės skaidulos. Visavertis maistas, pavyzdžiui, nesmulkinti grūdai, vaisiai, daržovės ir ankštiniai augalai, suteikia maistinių skaidulų. Maistinės skaidulos gali padėti lengvesniam bei sklandesniam žarnyno virškinimui, sumažinti kai kurių ligų išsivystymo riziką.
- Apsauginės medžiagos. Daugelyje maistingų maisto produktų yra sveikatai naudingų cheminių medžiagų, tokių kaip antioksidantai – medžiagos, lėtinančios natūralų procesą, dėl kurio pažeidžiamos ląstelės ir audiniai.
Vitaminai ir jų skirstymas
Vitaminai yra organinės medžiagos, kurias gamina augalai arba gyvūnai. Jie laikomi itin svarbia mitybos dalimi, kadangi mūsų organizme jie nėra sintetinami (išskyrus vitaminą D) ir turi būti gaunami su maistu.
Vitaminai skirstomi į dvi kategorijas:
- vandenyje tirpūs– tai reiškia, kad organizmas išstumia juos, jei yra perteklius ir jų nepasisavina. Vandenyje tirpiems vitaminams yra priskiriami B grupės vitaminai (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9 ir B12) ir vitaminas C.
- riebaluose tirpūs – likučiai kaupiami kepenyse ir riebaliniuose audiniuose kaip atsargos. Riebaluose tirpūs vitaminai yra A, D, E ir K.
Populiariausi vitaminai ir jų vartojimas
- Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, kuris yra svarbus kaulų stiprumui ir bendrai sveikatai. Negaunant pakankamai šio vitamino, gali padidėti tikimybė susirgti, kaulų bei nugaros skausmų bei plaukų slinkimo tikimybė, bendro nuovargio jausmas. Nors techniškai yra įmanoma kasdien gauti vitamino D būnant saulėje 15 minučių, realybė yra tokia, kad mūsų krašte tai padaryti gali būti ganėtinai sudėtinga dėl žemo ne tokių saulėtų dienų per metus skaičiaus. Gyvenant žiemiškose vietose, kur mažai saulės, dirbant biure nuo 9 iki 5 metų ir naudojant kremą nuo saulės (kurie blokuoja vitamino D sintezę), vitamino D gauti natūraliai yra sunku.
- Vitaminas B12 – svarbus raudonųjų kraujo kūnelių bei naujų ląstelių gamybai, nervų sistemai bei gerai energijos apykaitai užtikrinti.
- Vitaminas C – antioksidantas, galintis padėti apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio – molekulių, susidarančių, kai kūnas yra veikiamas tabako dūmų ir saulės spindulių, rentgeno ar kitų šaltinių.
Mineralai ir jų skirstymas
Tuo tarpu mineralai yra neorganiniai elementai, kilę iš uolienų, dirvožemio ar vandens. Juos galima netiesiogiai pasisavinti iš aplinkos ar gyvūno, suėdusio tam tikrą augalą.
Mineralai yra suskirstyti taip pat į dvi, tačiau kiek kitokias grupes:
- makromineralai (pagrindiniai) – tai nebūtinai svarbesni mineralai, tačiau organizmui jų reikia didesniais kiekiais. Šiai grupei priklauso tokie mineralai kaip natris, natrio chloridas, kalis, kalcis, fosforas, magnis, siera ir kt.
- mikroelementai – rūšis tų mineralų, kurių organizmui reikia mažesniais kiekiais nei makromineralų. Priskiriami mineralai: geležis, cinkas, jodas, selenas, varis, manganas, fluoridas, chromas, molibdenas ir kt.
Populiariausi mineralai ir jų vartojimas
- Magnis – viena iš svarbesnių maistinių medžiagų, o tai reiškia, kad jo turime gauti su maistu ar papildais. Magnis daugeliui geriausiai žinomas kaip prisidedantis prie kaulų sveikatos palaikymo ir energijos gamybos. Tačiau magnis gali turėti daugiau naudos nei prieš tai išvardinta. Šis mineralas taip pat gali prisidėti prie nervų sistemos nuraminimo, streso sumažinimo stresą, palengvinti esamas miego problemas. Taip pat gali padėti subalansuoti cukraus kiekį kraujyje. Yra pastebėta, kad daugeliui žmonių trūksta magnio, nes jie nevalgo tinkamo maisto, o ne todėl, kad jiems reikia papildų. Magnio kiekio organizme padidinimui pabandykite valgyti daugiau moliūgų, špinatų, artišokų, sojų pupelių, pupelių, tofu, rudųjų ryžių ar riešutų (ypač Braziliškų / Bertoletijų).
- Kalcis – atliktas tyrimas* parodė, kad daugiau nei 40 procentų JAV gyventojų iš mitybos negauna pakankamai kalcio. Tai reiškia, kad tie žmonės negauna mineralo, reikalingo kaulų ir dantų stiprumo palaikymui.
- Cinkas – kelių mokslininkų teigimu, jo paprastai trūksta vyresnio amžiaus žmonėms ir visiems, patiriantiems daug streso. Cinkas palaiko mūsų imuninę sistemą ir padeda mūsų organizmui naudoti angliavandenius, baltymus ir riebalus energijai gauti, taip pat gali prisidėti ir prie žaizdų gijimo.
- Geležis – neretai galima išgirsti, kad geležis turėtų būti kiekvieno žmogaus vartojamuose papilduose. Taip, tai tiesa, tačiau kiekvieno organizmui reikia skirtingo jos kiekio. Išskiriamos geležies vartojimo naudos tiems, kuriems jos trūksta: padidėjęs energingumo lygis, pagerėjusi smegenų veikla, sveikų raudonųjų kraujo kūnelių kiekio didėjimas. Žmonės, kurie valgo raudoną mėsą, paprastai gauna pakankamai geležies, tačiau tam tikros kitos aplinkybės, pvz., menstruacijų ciklas, brendimas ar nėštumas, gali padidinti geležies poreikį. Kodėl? Geležis yra būtina spartaus augimo ir vystymosi etapais. Vegetarams ir veganams, net ir be raudonos mėsos, neturėtų kilti problemų su pakankamu geležies kiekio gavimu, jei mityba bus subalansuota, atsižvelgiant į reikalingas kiekvienam asmeniškai gaunamų vitaminų ir mineralų paros dozes.
Papildai sportui
Kiek kitokia papildų kategorija, dažniausiai naudojama ne siekiant išspręsti sveikatos problemas, o pagerinti fizinės veiklos rezultatus. Suprantame, kad aktyviai sportuojančiam žmogui reikia dar daugiau maistinių medžiagų dėl papildomo energijos eikvojimo. Vis dėlto, nes ir renkantis papildus sportui reikėtų geriau pasitarti su specialistu. Nors papildomi baltymai nekenkia daugumai sportuojančiųjų, pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami juos vartoti. O dėl tikslesnių papildų parinkimo jau galite konsultuotis su specialistu ar ekspertu, nusimanančiu, kada ir kokius papildus reikėtų vartoti siekiant konkrečių rezultatų.
Pirma mintis, išgirdus žodžius “papildai sportui” – baltyminiai kokteiliai. Paprastai tariant, jie “maitina” raumenis ir taip jiems leidžia greičiau augti. Nors internete jų galima rasti visokių, dažniausiai dauguma būna sintetinio skonio ir kvapo, nesuprantamų sudėčių ir neaiškių medžiagų mišiniai. Mūsų tikslas buvo sukurti baltymus, atspindinčius šių laikų aktyvaus žmogaus poreikius. Mokslo ir technologijų dėka mums nereikėjo rinktis tarp skonio ir suprantamos sudėties – visa tai pavyko sudėti į vieną produktą. Natūralus, veganiškas, augalinės kilmės proteinas, kurio sudėtyje nerasite sintetinių skonių, emulsiklių ir kitų, mūsų žarnyno veiklą dirginančių, priedų – augaliniai, bet kremiški baltymai. Kaip juos vartoti? Siūlome išbandyti paprasčiausią variantą – išplakti su vandeniu ar migdolų pienu. Tačiau, jei norėsite kokteilį paversti dar maistingesniu, galbūt karamelinis migdolų baltymų kokteilis suvilios? Receptas itin paprastas: suplakite bananą, datulę, stiklinę pieno, šaukštelį riešutų sviesto ir 2 šaukštus Daily Spoon augalinių (tik 2 šaukštai, o naudingų ingredientų net 11). Skanaus!
