Pelnytas populiarumas
Žaliosios arbatos rūšis, pastaruoju metu išpopuliarėjusi visame pasaulyje, tikriausiai žinoma daugeliui – tam net nereikia minėti jos pavadinimo. Ši rūšis išsiskiria savo ryškia žalia spalva, sodriu, kremišku skoniu, ypatingu paruošimo bei gėrimo būdu – ritualu. Svarbu paminėti ir tai, kad ši žalioji arbata ypač siejama su nauda sveikatai. Be daugybės kitų sveikatai naudingų savybių, ji:
- Yra antioksidantų šaltinis, įskaitant galingąjį EGCg. Antioksidantai šalina laisvuosius radikalus iš organizmo ląstelių ir užkerta kelią oksidacijos sukeliamai žalai arba ją sumažina. EGCg yra galingas junginys, kuris gali būti naudingas sveikatai, nes mažina uždegimą, padeda reguliuoti svorį ir užkerta kelią tam tikroms lėtinėms ligoms.
- Skatina medžiagų apykaitą ir degina kalorijas.
- Ramina protą, atpalaiduoja kūną, padeda susikaupti – todėl būdavo geriama prieš meditacijas.
- Suteikia vitamino C, seleno, chromo, cinko ir magnio.
- Mažina blogojo cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.
- Turi kofeino, tad suteikia energijos – dėl arbatoje esančios aminorūgšties, vadinamos l’teaninu, kofeinas organizme išsiskiria lėtai. L’teaninas lėtina kofeino išsiskyrimą – jis švelniai sušvelnina kofeiną ir padeda atsipalaiduoti. Vietoj to, kad kofeinas išsiskirtų vienu metu, kaip kad išgėrus kavos, jis išsiskiria lėčiau ir tolygiau. Tai yra priežastis, dėl kurios ši arbatos rūšis sukelia nuostabų ramaus budrumo jausmą.
Visos šios ir daugelis kitų, nepaminėtų žaliosios arbatos savybių pelnė jai supermaisto titulą. Supermaistas – tai maisto produktas, kuriame gausu sveikatai naudingų junginių (pvz., antioksidantų, skaidulų ar riebalų rūgščių). Supermaisto sąraše žalioji arbata dėl naudingų medžiagų gausos yra viena lyderių.
Matcha istorija
Pirmieji įrodymai, kad žalioji arbata pasiekė Japonijos krantus, pasirodė Heiano laikotarpiu (VIII-IX a.). Pirmieji du vyrai, kuriems priskiriamas arbatos sėklų atgabenimas į Japoniją, buvo budistų vienuoliai Kukai ir Saicho. Vėlesniame pasakojime minima, kad 815 m. po Kr. budistų vienuolis Eichu patiekė žaliosios arbatos tuometiniam visos Japonijos imperatoriui Sagai. Tuo metu Eichu ruošė nesuspaustus ir nesusmulkintus žaliosios arbatos lapelius ir rodė imperatoriui neapdorotą išvaizdą. Tai buvo nepanašu į dabartinę senčos stiliaus žaliąją arbatą, nes iki šios arbatos gamybos proceso dar buvo likę aštuoni šimtai metų.
Pirmieji ceremonijos bandymai
XII mūsų eros amžiaus pabaigoje miltelių pavidalo žalioji arbata patraukė žmogaus, vardu Myōan Eisai, dėmesį. Dėl nepasitenkinimo budizmo padėtimi Japonijoje jis du kartus buvo nuvykęs į Kiniją. Pirmosios kelionės metu jis studijavo čan (vėliau į japonų kalbą išversto kaip “dzen”) principus, o vėliau tapo sertifikuotu praktikuojančiuoju. Tačiau, kalbant apie arbatą, sėkmingesnis pasirodė antrasis jo žygis. Kartu su kai kuriais Zen šventraščiais jis atsivežė ir arbatos sėklų bei žinias apie žaliosios arbatos miltelių gamybos procesą. Vėliau Eisai parašė pagrindinį veikalą apie japonišką žaliąją arbatą “Kissayōjōki” (“Gerti arbatą savo sveikatai”). Eisai tvirtai tikėjo žaliosios arbatos miltelių savybėmis sveikatai ir galimu religiniu pritaikymu – šias savo pažiūras jis vėliau panaudojo pirmuosiuose japoniškos arbatos gėrimo ceremonijos bandymuose.
Prabangos simbolis
XIII a., Kamakuros šiogūnato laikais, matcha buvo pradėta vartoti ne tik kaip griežtai religinė praktika, bet ir kaip karių klasės tradicijų ir prabangos simbolių sinonimas. Tai tęsėsi ir XVI a., kai arbata imta laikyti statuso simboliu ir pristatoma kaip aukštesnės klasės kultūrinė vertybė. Labai vertinama tapo arbata, pagaminta iš lapų, kilusių iš Kioto (maždaug toje vietovėje, kur Eisai pirmą kartą pasodino arbatos sėklų). Taip pat buvo išrastas ir “Tana” – pavėsio įrenginys, kuris virš arbatos krūmų uždengdavo šiaudų stogą, kad pakeistų arbatos augalus pasiekiančios saulės šviesos kiekį. Šis metodas leido ūkininkams išgauti ypatingą arbatos skonį.
Nuo prabangos ženklo iki dvasingo ritualo
Būtent tarp 1300 ir 1500 m. japonų arbatos kultūra, o kartu ir japonų arbatos gėrimo ceremonija, tapo tokia, kokią ją žinome šiandien. Po Muromači šiogūnato laikų į žaliąją arbatą imta žiūrėti kaip į dvasingesnį užsiėmimą, kuris buvo susijęs su paprastumo, o ne ekstravagancijos siekiu. Taigi, tai, ką šiandien laikome japoniška arbatos gėrimo ceremonija, yra vienuolio Muratos Junko nuopelnas, tačiau būtent vienas iš jo mokinių išsamiai apibrėžė wabi-cha (japonų “arbatos būdas”, dar vadinamas chado arba sado sąvoką. Tas mokinys buvo Sen-No-Rikyu. Jis buvo taip gerbiamas dėl savo filosofijos ir arbatos ruošimo, kad tapo asmeniniu Toyotomi Hideyoshi, pirmojo Sengoku laikotarpio valdovo, arbatos meistru. Deja, 1591 m. pavasarį jo gyvenimas baigėsi tragiškai. Nors priežastys neaiškios, rašoma, kad jis įžeidė Hideyoshi ir vienintelis būdas išsaugoti savo garbę buvo seppuku (ritualinė savižudybė). Pasakojimas apie tai buvo užrašytas Okakuros Kakuzō knygoje “Arbatos knyga”, jo paskutinis veiksmas buvo surengti ištaigingą arbatos vakarėlį su artimiausiais draugais. Tada jis sudaužė savo puodelį ir įsmeigė peilį į savo kūną. Tačiau jo ir kitų prieš jį praktikavusių arbatos žinovų palikimas tebėra gyvas ir ceremonijoje, ir ceremoninės klasės žaliojoje arbatoje, kurią jie padėjo tobulinti. Tai tradicija, kurioje pabrėžiama, kad reikia prisiminti istoriją, bet tuo pat metu reikia priimti dabartį ir nesirūpinti ateitimi. Juk svarbiausia yra kelionė, o ne jos pabaiga.
Idėja desertui
Matcha energijos rutuliukų receptas
Šį receptą privalu išbandyti visiems šios arbatos fanams. Neretai energijos rutuliukai būna per sausi ar labai per saldūs, tačiau šie yra itin gaivūs, lengvi ir subalansuoto saldumo.
Rutuliukams pagaminti reikės:
50 gramų pistacijų;
100 gramų medjool datulių;
50 gramų migdolų;
1 šaukštelio matcha miltelių;
žiupsnelis druskos ir ceilono cinamono.
Kaip gaminti?
- Pistacijas iki smulkių gabalėlių lengvai pulsuojant susmulkinkite plaktuvu. Išimkite ir atidėkite į šalį.
- Į plaktuvą sudėkite medjool datules, migdolus, žaliąją arbatą, po žiupsnelį druskos ir ceilono cinamono. Viską išplakite iki vientisos masės.
- Tešla bus lipni, tad galima ranas šiek tiek patepti kokosų aliejumi, kad formuojant rutuliukus tešla neliptų prie rankų. Rutuliukus formuokite iš pusės šaukšto tešlos. Suformavus dėkite juos į smulkintas pistacijas ir apvoliokite taip, kad pistacijomis jie pasidengtų iš visų pusių. Leiskite rutuliukams bent 15 minučių pabūti šaldytuve, kad šiek tiek sustingtų.
